Perskaičiau E. Gibbono knygą “Romių imperijos upėlio ir griovimo istorija”. Sužinojau apie ją iš “Fondamento” aprašymo. Aizikas Azimovas parašė savo romaną, įkvepiamas šia istorine knyga.
Todėl aš nusprendžiau, kad pirmiausia perskaičiu apie Romių imperijos kritimą, vėliau – fantastiką.
Visgi man patinka istorija. Tad aš manyčiau, susitvarkysiu ir gausiu naujų žinių.
Knyga patiko. Įvertinimas 8 iš 10. Sunkiai perskaitė daugelis skyriai apie krikščionybės kilmę. Bet jie stipriai įsiskaudinę XVIII a. visuomenę po leidimo Anglijoje. O pats autorius ne atsitiktinai kreipėsi į šią temą, nes jaunystėje pakeitė protestantizmą katalikiškumu, už ką jo tėvas jį išsiuntė į Lozaną „pataisyti“ požiūrį į tikėjimą.
Iš pagrindinių punktų, išplėtusių mano žinias apie Romių imperijos žūties priežastis:
- Imperijos dalijimas į 2 dalis (Vakarų ir Rytų) su 2 cezarais ir 2 augustais kiekviena. Priežastis – didelės sienos ir stipėjantys išoriniai priešai.
- Konstantinas ir krikščionybės primimas imperatorių ir valdžių.
- „Idėjos ir tikėjimo“ į Romų imperiją (respubliką) praradimas gyventojų. Nebuvo jokių stimulų ir patriotizmo tarp piliečių ir aristokratijos.
- Barbarai nutraukė būti „barbarais“ romiečių supratimu. Jie tarnažavo kariuomenėje ir perėmę romiečių papročius. Vėliau ir krikščionybę.
- Sudėtingas valdymo aparatas ir didelės mokesčiai.
- Nesugeba priešintis naujokams iš rytų – hunams.
Toliau išsamiąs Tyrinėsiu Vizantinę ir kartu su Popovo „Visuotine islamo istorija“, perskaityta pernai, bus gana geras žinių pagrindas.